- įžiaurėti
- įžiaurė́ti intr. pasidaryti žiauriam: Jam teko apsimesti bepročiu, kad atsigintų nuo įžiaurėjusio kalifo persekiojimų P.Aviž. \ žiaurėti; įžiaurėti; pažiaurėti; sužiaurėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pažiaurėti — 1. intr. NdŽ pasidaryti kiek žiauresniam: Kilus karui, režimas stovykloje dar pažiaurėjo rš. 2. refl. pasibaisėti, pasipiktinti: Aš pasižiaurėjau jo tokiu nemandagumu Al. žiaurėti; įžiaurėti; pažiaurėti; sužiaurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sužiaurėti — intr. NdŽ, KŽ, DŽ1; ŠT328 pasidaryti žiauriam: Sužiaurėjusi pasaulė – kiek visokių kuliganų! Krš. Dabar žmonės teip visi sužiaurėjo, kad pone Dieve vienas an kito ru ru ru ru kaip ir kalė va jų su šuniu ar katinai, kai sueina morčiuj, matai, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
žiaurėti — žiaurėti, ėja (žiaũri), ėjo Š, BŽ115, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ 1. intr. darytis žiauriam, žiauresniam: Visi tie, kurie su pasimėgimu kariauja, įrodo, kad jie žiaurėja Vd. Senstantis gyvulys kiekvieną dieną žiaurėjo J.Dov. Įnirtę veidai žiaurėjo, kaupėsi… … Dictionary of the Lithuanian Language